Mikrobinių trąšų panaudojimo perspektyvos ir plėtros tendencijos

Vis labiau pripažįstamas mikroorganizmų vaidmuo žemės ūkyje. Daugiau nei 70 šalių visame pasaulyje gamina, naudoja ir reklamuoja mikrobines trąšas. Mano šalyje maždaug 250 įmonių kasmet pagamina šimtus tūkstančių tonų mikrobinių trąšų, skirtų žemės ūkiui. Nors šis kiekis nublanksta lyginant su cheminių trąšų gamyba ir vartojimu per tą patį laikotarpį, mikrobinės trąšos pradėjo vaidinti reikšmingą vaidmenį žemės ūkio gamyboje, duodančios apčiuopiamą ekonominę ir socialinę naudą. Gilėjant moksliniams tyrimams ir plečiantis rinkos paklausai, mikrobinių trąšų gamyba pereina prie didelio masto{6}}pramoninių modelių.

 

Plačiai paplitęs pritaikymas ir didelis rinkos potencialas
Įvairūs pasėliai ir regionai tinkami naudoti mikrobinėmis trąšomis. Tai ankštiniai augalai, grūdiniai augalai, grynieji augalai, daržovės ir vaisiai; mikrobinės trąšos gali padidinti derlių ir pagerinti šių kategorijų kokybę. Neišsami statistika rodo, kad mano šalies metinė mikrobinių trąšų gamyba svyruoja nuo 100 000 iki 400 000 tonų-, o tai yra nereikšminga, palyginti su cheminių trąšų produkcija. Apsvarstykite ankštinius augalus: mano šalyje kasmet pasėjama apie 10 milijonų hektarų sojų ir 3,3 milijono hektarų žemės riešutų, tačiau mikrobiniai inokuliantai naudojami tik maždaug 1 % sojų ploto{11}}ir dar mažesnėje žemės riešutų laukų dalyje. Be to, kitų didelio masto ankštinių augalų, pvz., žaliųjų trąšų ir pašarinių žolių, naudojimo normos išlieka labai mažos, o tai rodo didžiulį mikrobinių trąšų rinkos potencialą.

 

Mažos gamybos sąnaudos ir efektyvūs rezultatai
mano šalies ilgalaikis{0}}priklausymas nuo cheminių trąšų sumažino grąžą-, o tai reiškia, kad kiekvienas trąšų vienetas duoda mažiau papildomos produkcijos. Todėl efektyvus ir racionalus cheminių trąšų naudojimas bei maistinių medžiagų panaudojimo rodiklių gerinimas tapo itin svarbiais klausimais. Didesnis organinių ir mikrobinių trąšų naudojimas nebėra tik sustabdymo priemonė; Tai labai veiksminga strategija, skirta sumažinti ūkininkų sąnaudas, gerinti produktų kokybę, mažinti aplinkos taršą ir gauti didelę ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą.

 

Taršos paklausa-Nemokamas „žaliasis“ maistas ir mažesnė aplinkos tarša
Neteršančio-žaliojo maisto paklausa pakėlė šiuolaikinio žemės ūkio kartelę, o vartotojai kelia aukštesnius žemės ūkio produkcijos kiekio ir kokybės standartus. Žaliajam žemės ūkiui (arba ekologiniam žemės ūkiui) įsibėgėjant tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, saugaus, neteršiančio maisto gamyba tapo pagrindine tendencija. Šis pokytis suteikia puikią galimybę kurti ir gaminti didelio-efektyvumo, aukštos{5}kokybės mikrobines trąšas. Be to, atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl dirvožemio degradacijos ir požeminio vandens užteršimo, kurį sukelia per didelis cheminių trąšų naudojimas, įvairialypė teršimo{7}bemikrobinių trąšų nauda išryškina jų išskirtinius pranašumus ir perspektyvią ateitį.

Tau taip pat gali patikti

Siųsti užklausą